Marijos ISTORIJA

Prieš septynerius metus Marija sužinojo, jog viena iš kraujo vėžio formų – mielomine liga – serga jos mama.

„Apie onkologinę ligą sužinojau iškart, kai tik mamai buvo padaryti išsamesni tyrimai. Apie diagnozę ji pasakė pati. Gydymas buvo pradėtas 2011 m. ir nuo tada buvo atliktos dvi kaulų čiulpų transplantacijos, gydoma chemoterapija bei vaistais. Šiuo metu liga atsinaujino trečią kartą ir laukiamas sprendimas dėl tolimesnio gydymo

Pirminės emocijos buvo itin stiprios – labai daug verkiau, negalėjau ramiai kalbėti apie tai, iškart užplūsdavo ašaros. Laikui bėgant emocijos tapo stabilios ir valdomos, nes mamai buvo pradėtas gydymas, matomi rezultatai, tad tai suteikė vilties, kad viskas yra ir bus gerai“, – prisimena Marija.

Moteris sako, jog buvo sunku matyti sergančią mamą ir suvokti, ką ji gali išgyventi. Ją nuolat aplankydavo kaltės jausmas, kad mamai skiria per mažai dėmesio, kad anksčiau buvo susipykusios, kad kažkada netinkamai elgėsi. Palaikyti mylimą mamą Marija stengėsi atviru bendravimu, dėmesiu, domėjimusi, kaip ji jaučiasi. Atvirumas moteriai padėjo ir pačiai nepalūžti, nenusivilti.

„Tuo pačiu metu, kai mamai diagnozavo ligą, sužinojau, kad mano dviejų artimų draugių tėvams taip pat nustatė vėžį. Tai, kad galėjome atvirai kalbėti apie savo išgyvenimus ir nejautėme tabu, kad tai kažkokia uždrausta tema, labai padėjo. Apskritai, atviras bendravimas tiek su mama, tiek su tuo susidūrusiais asmenimis labai padėjo.

Mano nuomone, nereikia bijoti atvirai kalbėti, bendrauti. Manau, kad sergantysis labai jaučia, kai su juo pradedama bendrauti kaip su mažu vaiku arba bijoma pasiteirauti, kaip jis jaučiasi. Taip pat svarbu nepradėti perdėtai guosti sergančiojo. Būdama ligoninėje pastebėjau, kad sergančių veidai ryžtingesni nei lankytojų, tad ligos metu labai linkėčiau artimiesiems išlikti stipriems ir „nesukiužti“ labiau nei sergantysis“, – kalba ji.

Paklausta, kaip jai atrodo, kas mamai suteikė stiprybės, Marija sako, jog sunku atsakyti, kas buvo vidinis motyvatorius, bet mano, jog viena iš stiprybių neabejotinai buvo vaikai – ji su seserimi.

Tuos žmones, kurie neseniai sužinojo sunkios ligos diagnozę bei jų artimuosius, Marija ragina neužsisklęsti savyje.

„Patarčiau nebijoti apie tai, kas vyksta kalbėti su artimaisiais, neslėpti savo išgyvenimų, baimių, neužsidaryti. Taip pat domėtis liga, jos gydymo būdais, nes turint daugiau informacijos tampa lengviau nei prisigalvoti nebūtų dalykų“, – sako moteris.

Mamos liga paskatino ir pačią Mariją labiau vertinti gyvenimą: „Liga labai padėjo  pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis. Sužinojusi apie mamos ligą labai išsigandau, nes visada atrodė, kad juk tai mama, bus šalia amžinai, bet kai suvoki, kad viskas taip laikina, pradedi labiau viską vertinti. Atsirado paprastesnis požiūris į daugelį dalykų, pavyzdžiui, pokyčius gyvenime, darbą, nes suvoki, kad pažvelgus atgal, tai bus taip nereikšminga.

Kai man būna sunku, visada pagalvoju: „Viskas praeina. Ir tai praeis.“

SUSISIEKITE SU Marija

SUSISIEKITE SU Marija