Gintarės ISTORIJA

Gintarė dabar jau vadina Hodžkino limfomą savo drauge, su kuria per pusę metų teko susigyventi. Pirmuosius ligos simptomus pajuto prieš Kalėdas, o jau kitais metais per gražiausias metų šventes baigė gydymą. Per šiuos lemtingus metus jai teko susidurti su sunkumais diagnozuojant ligą, mat pirmieji simptomai buvo palaikyti alergija, o vėliau – su iššūkiais derinant gydymą ir mokslus.

Būdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akušerijos studentė, ji nepasidavė ligai ir, griežtai išsidėliojusi darbotvarkę, tęsė mokslus. „Gydymo pabaigoje pagavau tarsi azartą, nes, kai kurie lažinosi, kada gi aš pasiimsiu akademines atostogas“, –  su šypsena prisimena ji ir džiaugiasi, jog net ir kovodama su sunkia liga, ji neturėjo nei vienos skolos.

„Aišku, buvo visko, ir vaistus teko leistis bibliotekos tualete ir visur su automobiliu Kaune važinėti, nors visą laiką sakiau, kad šiame mieste tikrai nevažinėsiu, nes esu iš Šiaulių ir bijojau didelio eismo. Visa ši patirtis ir išgyvenimai suteikė man stiprybės.“

Stiprybės jai teikė ir šeima, kuri nuolatos būdavo šalia, ir širdies draugas Deividas, palikęs darbą Kretingoje ir atvykęs į Vilnių palaikyti Gintarės. Ligą mergina pradėjo vertinti kaip iššūkį, kurį su artimųjų pagalba, užsispyrė įveikti. Tai Gintarei padėjo suprasti, ką ji iš tikrųjų nori gyvenime veikti.

„Pradėjau lakuoti nagus. Ankščiau tuo užsiimti nedrįsau, galvojau ir taip daug panelių lakuoja, man tai netiks. Vis tik, mano širdies draugas įkalbėjo bent pabandyti ir dabar tai mano hobis, kuris mane ramina ir man labai patinka. Šiuo metu esu pabaigusi tik keletą kursų, tačiau ateityje turiu planų šioje srityje dar patobulėti“, – kelionę link savo išsvajotos veiklos apibūdina Gintarė.

Po gydymo chemoterapija ji ėmėsi ir kitų mėgiamų vaiklų: pradėjo laikyti bites, fotografuoti ir tobulinti savo vokiečių kalbos žinias. O dabar ji ruošiasi dar vienam svajonės išpildymui – kelionei į Vokietiją, kur ketina tęsti mokslus.

Po ligos pakeitusi savo gyvenimo būdą, ji sako, jog sportas, aktyvi veikla ir sveika mityba dabar jai teikia malonumą. Šiais principais ji užkrėtė ir draugą Deividą, kuris pradėjo domėtis sveika mityba bei daugiau sportuoti. Deividas taip pat išpildė Gintarės svajonę – gydymui pasibaigus, padovanojo jai šunį, kuriam paaugus mergina ketina su juo užsiimti kaniterapine veikla.

„Pati liga, gydymas bei išgyvenimai pakeitė ir mano charakterį. Po ligos tapau nuolankesnė kitiems žmonėms, išmokau lengviau atleisti, nepykti, neimti į širdį ir tiesiog gyventi“, – asmenybės pokyčius pastebi Gintarė.

Šiandien, išgyvenusi sunkumus ir išbandymus, ji sako, jog laimė yra ne tada, kai viskas yra gerai ir neturime problemų, o tada kai mokame esančias problemas išspręsti. „Mano išgyvenimai bei patirtis neišdildoma, tačiau niekada negalėsiu teigti, kad aš žinau kaip tu dabar jautiesi, ką išgyveni. Ne, aš nežinau, nesuprantu, tai yra tavo istorija ir patirtis, bet mielai norėčiau ją išgirsti bei sužinoti kaip jautiesi iš Tavo lūpų“, – sako Gintarė ir ragina kiekvieną dalintis savo asmenine istorija.

SUSISIEKITE SU Gintare

SUSISIEKITE SU Gintare