Andriaus ISTORIJA

Gydytoją hematologą Andrių Degulį kone nuolatos puošia šypsena. „Stengiuosi kuo daugiau šypsotis, nes tai užkrečia“, – viename interviu prisipažino jis. Galbūt šypsena ir nuoširdumas lemia tai, jog Andrių pacientai itin mėgsta.

„Šiandien kontroliniam vizitui atvyko garbaus amžiaus ponia. Kai pasakiau, kad jos kraujas yra puikus, ji man pabučiavo į kaktą“, –  pasakoja hematologas.

Būtent ligą įveikę pacientai yra stipriausias įkvėpimo šaltinis Andriaus darbe. Jis pastebi, jog onkologinės kraujo ligos iš specialistų reikalauja didelių pastangų, be to, svarbu, jog vienas kitą palaikytų ir kolegos medikai bei pacientų artimieji.

„Manau, jog hematologija yra gana egzotiška specialybė, daugumai gydytojų menkai pažįstama sritis. Be to, tai viena greičiausiai tobulėjančių medicinos krypčių. Paskutiniųjų metų mokslo pasiekimai yra stulbinantys ir jie leidžia padėti vis daugiau hematologinėmis ligomis sergančių žmonių. Būtent dėl šių priežasčių susidomėjau kraujo ligomis ir pasirinkau hematologo specialybę“, – atvirauja Andrius.

Pirmoji akistata su diagnozuota liga pacientui būna ne tik nemaloni, bet dažnai ir baisi akimirka. Andrius sako, jog svetimo skausmo nebūna, tačiau gydytojai negali lygintis su pacientais, o tik stengtis išsklaidyti jų baimes: „Didžiausią baimės jausmą greičiausiai sukelia nežinia, todėl išsamus ir atviras pokalbis su ligoniu gali suteikti daugiau tvirtybės, pasitikėjimo ir tikėjimo. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl ir raktas, galintis baimės jausmą sumažinti, dažnai yra unikalus.“

Gydytojas mano, jog pacientams gydymosi ir sveikimo metu svarbiausi dalykai yra artimųjų palaikymas, pasitikėjimas specialistais ir kuo didesnis nusiteikimas įveikti ligą.

„Iš patirties galiu patvirtinti, jog pacientams susidūrus su onkologine liga palaikymas yra itin reikšmingas. Artimieji turėtų įsiklausyti į tai, ko iš tikrųjų nori pacientas. Kartais per didelis rūpestis gali sumenkinti ligonio pasitikėjimą savo jėgomis ir sukelti neviltį, todėl svarbi psichologinė pagalba ne tik pacientui ir jo artimiesiems“, – mano Andrius.